Dėl sveikatos priežiūros švietimo pažangos žmonės gyvena vis ilgiau. Tad vyresnio amžiaus žmonės susiduria su daugybe fizinių, psichologinių ir socialinių problemų, kurios kenkia jų savijautai ir gebėjimui laimingai gyventi. Daugelis žmonių patiria vienišumą ir depresiją  dėl senyvo amžiaus ir vienišo gyvenimo, taip pat artimų giminystės ryšių trūkumo , negalėjimo aktyviai dalyvauti bendruomenės veikloje. Sendami žmonės neišvengiamai praranda ryšį su draugais ir jiems sunku pradėti naują draugystę ir priklausyti naujiems socialiniams tinklams. Buvo atliktas tyrimas siekiant, ištirti vyresnio amžiaus žmonių santykius tarp depresijos, vienišumo ir socialumo.

Rezultatai parodė tiesioginį ir esminį ryšį tarp depresijos ir vienatvės. Vyresniame amžiuje depresija dažnėja . Pagyvenusiems žmonėms ji didina sergamumą, sunkina somatinį simptomą, didina negalios laipsnį, blogina gyvenimo kokybę ir  apsitarnavimą, gydymo režimo laikymąsi . Sunki depresija didina mirštamumą ir yra pagrindinė savižudybių priežastis. Tarp vyresnio amžiaus žmonių depresija ryškiai padidina sveikatos priežiūros paslaugų vartojimą.

Tyrimai rodo, kad senyvo amžiaus žmonės nors ir negebėdami socializuotis,  vis tiek nori jausti artimą ryšį su žmonėmis ir turėti draugų ratą. Tai sudėtinga integrali negalia, apimanti ne tik medicinos, bet ir psichologijos, sociologijos, visuomenės sveikatos problemas. Depresija apima žmogaus kūną, jo dvasią ir aplinką. Tuo ji skiriasi nuo klasikinės vienareikšmiškai diagnozuotos ligos. Depresijos būsenos žmogus jaučia liūdesį, neviltį, kaltės jausmą nemato perspektyvos savo gyvenime, praranda iniciatyvą ir gebėjimą įveikti sunkumus. Tokią būseną galima suvokti kaip asmens ir veiksmo dezintegraciją. Kai depresijos lygis ir mastai tampa gana dideli, depresinė dezintegracija gali tapti socialiniu reiškiniu – sveikatos socialinės plėtros rizika.

 

Depresijos sąlygojamas pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos sutrikimas yra sisteminis reiškinys, jungiantis ne tik depresijos, bet ir bendros sveikatos būklę, socialinius santykius bei sveikatos paslaugų sritis, todėl jo įveikimo veiksmingumas galimas remiantis sisteminiais principais. Aukšta depresinė dezintegracija duoda pagrindo miesto pagyvenusių ir senų žmonių depresinių situacijų įvardyti sveikatos rizika. Riziką išsivystyti turi 40% moterų ir 25% vyrų . Prognozuojama, kad 2020 m. depresijos našta padidės iki 5,7% ir bus antroji iš ligų (po širdies ir kraujagyslių ligų), dėl kurių prarandami sveiki gyvenimo metai.